Esė Apie Dievišką Tiesą

 Autorius: Renata Juškevičienė

 

Dieviška tiesa ateina netikėtai, kiekvienam pagal Dieviškąjį planą ir sąmonės lygį. Yra keli variantai jos gavimo.

·         Pirmas variantas - tai žmogaus žinių suneštas bagažas iš žemiškosios patirties per visus amžius ir potyrius, kuris sklando žemės erdvėje ir aplink ją.

·         Antrasis - žinios einančios tiesiai iš sąmonės kanalo į žemės erdvę ir jos nuskaitomos pagal tam tikrą vibracijų lygį, bet tik tada, kai jos susilygina su žmogaus energetinio lauko vibracijų dažniu. Vibracijų laukas  priklauso nuo žmogaus sąmonės pasiruošimo priimti tam tikro lygio informaciją. Tu gali tą informaciją pagauti, bet ne sugebėti ją nuskaityti, iš koduoti, nes tavo sąmonė nėra pakankamai surinkusi tam tikrų žinių.

Pirmasis variantas lengvesnis, nes informacija jau įsitvirtinusi žemės erdvėje, ją kažkas nuskaitė, iškodavo žmonių lygmeniu. Ji patvirtinta ir patikima, išbandyta.

Antrasis variantas sudėtingesnis, nes ne tik kad nauji kodai, nauja nepatvirtinta informacija, bet ir protas to Nepriima, neatpažįsta. Neatpažįsta nei pagal vieną modelį savo patirties. Tenka pasikliauti tik savo intuicija ir vedimu savo Dvasios, Sielos, Dievo. Pasitikėti savo tyra širdimi. Ar tai lengva? Tikrai ne, nes dažniausiai žmogus netiki savo tyra širdimi, galvoja, kad yra nuodėmingas, nevertas. Maišo širdį ir Ego pasireiškimus.

Paklauskit savęs, ar aš pykstu ant ko nors, ar tavo pyktis momentinis, emocinis? Ar tu linki kam nors blogo, ar nori kam nors pakenkti? Ar tu džiaugiesi savo gyvenimu, nors šiuo metu tau liūdna? Nemaišykit Ego pasireiškimo per visus tris kūnus - mentalinį, emocinį, fizinį- su momentinių emocijų pasireiškimu.

Kai nuolat galvoji apie „nuskriaudusį“ jus žmogų, keiki jį (mentalinis), siunti jam pyktį, jauti nuoskaudą (emocinis) ir savo veiksmais bandai jam pakenkti (fizinis). Tada tikrai tavo tyra širdis užnuodyta. Bet jei bekalbant su žmogumi supykai, bet tuoj pat nuslūgo, tai čia tik momentinė emocinė reakcija į tavo lūkesčius, vertybes ir t. t.

Ar daug tokių žmonių, tikrai ne... Dauguma užsisėdi pyktyje ir jis tampa gyvenimo dalimi, žmogaus dalimi, gyvenimo varikliu. Tai kaip prieskoniai, kaip druska ar cukrus. Galėtum be jų gyventi, gal net sveikiau būtų, bet juk daug skaniau su jais.