Meilė

  Autorius: Renata Juškevičienė

Neseniai gavau nuostabią dovaną, šv. Marijos  ikoną, kurią nupiešė ir atsiuntė miela Irmina, esu be galo jai už tai dėkinga. Iš ikonos sklindanti šilumą ir meilė man visada sušildo širdį. Turiu prisipažinti, kad iki šio laiko neturėjau namuose šventų paveikslų, aplamai paveikslų religine tematika. Neprisimenu net kada meldžiausi šv. Marijai. Tačiau šiandien pasiėmiau savąją ikona, prisidėjau sau prie krūtinės ir prašiau šv. Marijos padėti man išpainioti mano minčių ir jausmų raizgalynę…. Pagelbėti situacijoje, kurioje nežinojau kaip elgtis. Tuomet pasiėmiau popieriaus lapą ir pradėjau rašyti, tiesiog viską, kas ateidavo į galvą, visiškai nekoreguodama ir negražindama sakinio struktūros ar kalbos. Pastebėjau, kad kai kurie žodžiai, skirtini nei aš įprastai vartoju…bet nekreipiau į tai dėmesio, tiesiog rašiau…nesigilinau, kas man juos diktuoja, iš kur jie pareina, tiesiog žinojau, kad jie skirti būtent man…

“Meilė – tai kaip saulė, kuri šviečia dieną, naktį, pro debesis ir tamsą.

 Meilė-kai svajoji ir negali nustoti džiaugtis pavasariu.

 Meilė – kai renki uogas pavasarį ir jų skonis užpildo visa tavo Esybę, kvapas, kuris praskaidrina dieną.

 Meilė-tai šviesa, kuri įveikia tamsą, kaip sunku bebūtų. Meilė-tai džiaugsmas, kai gandras atneša smilgos šakelę.

 Meilė-tai ką tu nori ir gali patirti kiekvieną dieną, sekundę.

 Meilė-tai džiaugsmas begalinėje liūdesio jūroje.

 Meilė- tai ko tu sieki kiekvieną dieną.

 Mylėti kitą – pagarba Tėvui, mylėti Save – pagarba Visatai. Mes mylim vieni kitus ir žinom, kad tai niekada nepasibaigs, mes mylim vieni kitus ir laukiam meilės iš saves. Mes norim pakenkti vieni kitiems, bet Meilė to neleidžia, nes tu esi tai, ką sukūrė Dievas Tėvas ir Motulė Žemė. Nes tu esi Tėvo atvaizdas visame kame, nes tu turi būti toks švarus kaip tuščias indas pripildytas nuostabaus skysčio – Meilės, dieviškosios Meilės. Tai bereikšmiai žodžiai, jei to nesilaikysi ir nesivadovausi savo gyvenime.

 Meilė Sau ir Kitiems nugalės visą tamsą aplink tave. Palauk kol saulės spinduliai palies žemę ir tu vėl galėsi švytėti kaip Saulė, Meile, džiaugsmu, sveikata. Palauk, kol audros praeis ir tu vėl galėsi stovėti ant kojų taip tvirtai, kaip tik tu moki. Ateis diena ir į tavo gyvenimą ir ji kartosis ir kartosis ilgai… Nereikia nuliūsti ir klausti, kaip, kodėl, tiesiog eik gyvenimo keliu ir melskis Dangui, kad jis tau duotų tai, ko tu nori ir lauki. Nereikia bijoti ir bėgti tuo keliu nuo negandų, jos vis tiek pasivys, tiesiog lauk Dievo malonės, kad galėtum pasakyti: ”Užteks, man gana, noriu gyventi gerai ir laisvai. Baigta.” Nekelk sau per aukštų reikalavimų, kurių negali įgyvendinti, gyvenk šia diena ir džiaukis tuo, ką turi.

 Meilė aplankys tave pati savaime ir nepastebėta, tiesiog palauk kol ji ateis. O ji tikrai ateis ir greitai. Suvaržymai meilėje netinkami. Jie gniuždo ir uždeda pančius.

  Meilė yra ten kur žydi gėlės, pakalnutės, saulutės, ten kur ošia medžiai ir šviečia saulė. Paleisk tą negatyvą, nekankink saves, paleisk kaip motina paleidžia sūnų, skaudu, bet reikia, juk tu žinai, kad kitaip nebus. Paleisk ir paklausk, ar tu dabar esi laiminga. “