Siela

 Autorius: Renata Juškevičienė

Siela aš suprantu kaip moteriškos energijos substanciją, o jei paprasčiau, matau ją kaip moterį sukaupusią patirtį iš visų mūsų praeitų gyvenimų, ir ne visada ta patirtis būna gera, lengva, dažniausiai sudėtinga, sunki. Įsivaizduoju ją kaip moterį, mamą, kuri velka ant pečių visą patirties naštą ir rūpinasi visos mūsų Esybės gerove. Dažnai yra sakoma „sena siela“ , bet ji sena ne tik amžiumi, bet ir patirtimi.

Jei kalbėti apie „sielos pardavimą“ tai manau, kad dažnai siela pasiima ir užsikrauna per didelę naštą, kartais ji taip pavargsta ją nešti, kad patiki tai kitam... galima tai vadinti velniu ar kita tamsiąja būtybe. Juk dažnai ir mes pagalvojam, kaip pavargau nuo visų tų rūpesčių, kaip sunku gyventi arba koks sunkus tas gyvenimas. Dažniausiai tai reiškia, kad jūsų Siela pavargo, kad jūs girdite ir jaučiate ją fizinėje plotmėje. Siela man labiau asocijuojasi su žemiškuoju pradu, žmogus ją geriau girdi ir supranta, geriau ją išjaučia.

Dvasia man asocijuojasi su ryžtu, tvirtumu, dieviškuoju pradu, vyriška energija. Juk dažnai galime girdėti posakį tvirtas dvasia, tai reiškia tvirtas, ryžtingas žmogus. Man atrodo, kad Dvasia tai tas varikliukas, kuris stumia mus į priekį veikti, daryti...“ Atgauti dvasią“ man siejasi - atgauti tikėjimą, viltį, norą gyventi sąmoningai, siekiant dieviškosios dvasios palaiminimo. Jei prarandi tikėjimą į Dievą ar aukštesniąją būtį, tu prarandi dvasios ramybę, nes ji nežino kaip toliau gyventi, ji yra dieviškojo prado dalelytė ji komunikuoja su aukštesniąją būtimi ir praradus tą ryšį, sunku susivokti kas esi. „Atgauti dvasią“ tai vėl apsijungti su Tėvu, atgauti ryšį.

Žinoma, kad visa mūsų Esybė yra Dievo kūrinys ir nereiktų jos skirstyti, kas vyriška ar  moteriška, kas dieviška, o kas žmogiška ar žemiška, mes esam visuma, harmonija, mumyse telpa visa mūsų ir žemiškoji, ir dieviškoji patirtis, kaip bebūtų mes gyvenam žemėje ir esam materija.  Mumyse telpa visa Motulė žemė su visais vandenynais ir žemynais, taip ir visa Visata su visais žvaigždynais bei mums nežinomais tik juntamais potyriais.