💓Neturiu pakankamai pinigų nors nuolat dirbu. Kaip suvokti savo potencialą ir kur darau klaidą?
___________________________________________________________________________________
Senolių išmintis sako, "tas, kuris žino saiką - visada bus turtingas...“ Taip kalba mums ir "pastangų nereikalaujanti" Veiksmo Filosofija (angl. Philosophy of Action), kuri yra susijusi su turtu ir visų mūsų norų išsipildymu. Generuojama širdies ramybėje ir pusiausvyroje ji paklūsta dinamiškai Visatos Sistemai. Mes ją vadiname Gamta. Ji yra mūsų Išminties Mokytoja, nuolat besikeičianti, produktyvi, natūraliai ir be pastangų siekianti rezultatų. Kadangi esame Jos vaikai, gyvename Jos pavyzdžiu. Mūsų svajonės geriausiai pildosi tada, kada nuoširdžiai džiaugiamės tuo ką turime ir lėtai, bei nuosekliai einame pirmyn. Mūsų gerbūvis tada natūraliai
auga ir klesti. Kitą vertus, kada mūsų mintys pastoviai sutelktos
ties situaciją, rezultatu ar praeities įvykiais, atsiduriame "sustingimo būsenoje". Istrigęs į kampą mūsų protas, savo baimėmis bei fiksuota mąstysena, aktyviai stabdo gebėjimą pritraukti tai kas gerą.
Su "potencialo radimu" vyksta adekvatūs dalykai. Agresyvus siekis rasti išorinę sėkmę žaloja mūsų sąmonę. Protas tarsi šuoliuote šuoliuoja, nuolat ką nors planuodamas, prisimindamas ar svajodamas. Fiksacija ką nors gyvenime "pasiekti" tampa neįprastai mus sekinanti... Net kai aplink tvyro tyla, mūsų aumuo ieško kokios nors stimuliacijos formos (mobilaus telefono, televizoriaus ar kompiuterio, skaitynių ar pokalbių). Mes skausmingai bandome rasti tai ko nepametėme... Mūsų vidiniai, natūralūs gebėjimai tampa sunkiai įvardinami, užgožti ego, šeimyninių normų ar visuomenės sukurtų sąlygų. Tačiau, egzistuoja vaistas kuris yra visada mums po ranka. Mūsų protėviai sako: „geriau ramiai valgyti sausą plutą, nei puotauti vaidinguose namuose pilnuose vaišių“. Tad, proto ramybė, meditacija, "sėdėjimas užmarštyje" bei laikinumo praktika (angl. impermanence) padės mums grįžti į pirmapradę sąmonės būseną. Ji be iškraipymų ir raizgalynės atskleis mūsų tikrąją prigimtį ir potencialą!
Man, asmeniškai, "sunkias minutes" išgyventi padeda būdravimas ir suvokimas, kad "viskas yra taip kaip yra" ir kad "nieko nėra amžino". Žinau, kad situacija pasikeis, jei turėsiu tikėjimo savimi. Visada klausiu savęs: "...kaip galiu transformuoti savo norus? Ką turėčiau daryti, kad užtektų kantrybės, paprastumo ir neprisirišimo? Kaip galėčiau sėkmingai pašalinti „minčių nuosėdas“, kad atsirastų natūrali, tekanti išmintis? Kur galiu rasti daugiau džiaugsmo ir šviesos savo kasdieniniame gyvenime?..."
Nuoširdžiai Jūsų, Irmina.S.
